- pačėda
- ×pačėdà (plg. čėda) sf. (2), (3b) 1. taupymas, saugojimas, rūpestinga priežiūra: Pašaro ir pas mus tėra su pačėdà Skr. Virk mėsą su pačėdà Pnd. Prie pačė̃dos ilgai nešiosi trinyčius J. Prie gero įrankio reikia ir pãčėdos Up. Pirktas daiktas tik pri pačėdos Vdk. 2. scom. kas čėdija, taupo, tausoja: Aš buvau didelė pačėdà Pkr.
Dictionary of the Lithuanian Language.